Menu Close

Sustabdytos akimirkos iš stažuotės Islandijoje

Lapkričio 10–17 dienomis, Klaipėdos r. Endriejavo pagrindinės  mokyklos anglų kalbos vyr. mokytoja Eglė Skolevičienė dalyvavo pedagogų kvalifikacijos tobulinimo stažuotėje, Islandijos švietimo institucijose, pagal UPC projektą „Tęsk“. Tema, kurią gvildeno stažuotėje dalyvavę pedagogai: ,,Kaip padėti jaunam, pirmus metus dirbančiam mokykloje mokytojui įsilieti į mokyklos bendruomenės gyvenimą“.

Islandijos švietimo sistemoje struktūruotas pagalbos modelis vis dar kūrimo procese, bet pagalbos jauniems specialistams tradicijos labai gilios. Aplankytose mokyklose, mokytojų rengimo universitete bei kitose švietimo institucijose sužinojome, kad skatinant jaunus pedagogus ateiti į mokyklą, jau penktame kurse jiems leidžiama dirbti mokykloje stažuotoju pusę mokslo metų, priskiriant mentorių. Nežiūrint į tai, jauni pedagogai turi pakankamai laisvės rinktis darbo metodus, stilių bei priemones. Mentorius yra draugas, padedantis suprasti mokyklos kultūrą, drąsintojas ir pagalbininkas, iškilus problemoms. Formalūs darbo įrankiai aprašyti mokyklose išleistuose vadovuose, kurie skirti jauniems mokytojams.

Stažuotės metu pasitaikė unikali galimybė dalyvauti Šiaurės šalių konferencijoje apie mentorystę. Renginyje akcentuota, kad jauniems mokytojams reikalinga vyresniųjų pagalba. Tam galima rinktis pačias įvairiausias formas: pokalbius prie kavos puodelio, pasitelkiant kelių kolegų pagalbą, profesinio dienoraščio rašymą, darbinės veiklos planavimą padedant vyresniojo kolegos. Kita svarbi mintis nuskambėjusi konferencijoje – kvietimas tarpinstituciniam bendravimui. Atstovai iš įvairių institucijų ir skirtingų Šiaurės šalių sprendė mentorių finansavimo, rengimo bei įstatyminio įteisinimo klausimus. Institucijos dalijosi atsakomybe nesistengdamos jos deleguoti kažkam kitam.

Mokyklose stebėtos veiklos grįstos pasitikėjimu. Mokiniai dirba pagal jiems sudarytą planą, daugiausiai savarankiškai. Mokytojo vaidmuo – konsultavimas. Mokinio pareiga išmokti, mokytojo – mokyti. Jei abi pusės gerai atlieka savo darbą, vadinasi, mokymosi procesas vyksta. Neprivalu niekam įrodinėti, kad pamoka buvo gera.

Mokyklose mokoma daug praktinių dalykų. Technologijų bei dailės klasių bazės pilnos įvairiausių priemonių, reikalingų namų ruošai, medžio darbams, kūrybiniams projektams. Mokiniams yra siūlomos kelios veiklos, kurias jie gali pasirinkti. Vienoje lankytų mokyklų, mokiniams įrengtas atsipalaidavimo kambarys, kuriame pageidaujantys gali atlikti mokytojos vedamą meditaciją. Šiuose seansuose gali lankytis tiek mokiniai, tiek mokytojai.

Nustebino ankstyvojo lytinio švietimo prevencijos programa. 9-os klasės moksleiviai savaitei gauna kūdikį – robotą, kuriuo reikia rūpintis. Moksleivių pareiga „kūdikį“ pamaitinti, pakeisti sauskelnes, nuraminti verkiantį. Jaunuoliams tenka atsikelti net naktį, o nešiojant prilaikyti galvytę. „Kūdikio“ nevalia patikėti kitam žmogui, nes jis gali „mirti“. Nors toks mokymas yra brangus, bet, anot Vallaskoli mokyklos direktoriaus, labai efektyvus.

Šios mokyklos vadovai ypač rūpinasi psichologine mokytojų sveikata. Jie teigė, kad mokyklai reikalingi „neperdegę“ mokytojai. Vadovai imasi atsakomybės budėti mokykloje pertraukų metu, užuot to reikalavę iš mokytojų. Jų teigimu, tai leidžia greičiau pastebėti ir spręsti tarp vaikų iškylančias patyčių problemas. Vadovai stengiasi palengvinti mokytojų darbą pamokose ir „sunkius“ mokinius išskirti į atskiras erdves, pergrupuojant kelių vienodo amžiaus mokinių klases. Kad išvengtų mokytojų persidirbimo sindromo, mokyklos administracija sugalvojo taisykles, verčiančias baigti darbą 16 val., o užvėrus mokyklos duris visus darbus palikti už jų. Patariama ne darbo metu darbiniais klausimais nebendrauti net su mokinių tėvais. Tėvų atsakomybė – tris kartus per metus apsilankyti mokykloje ir ten aptarti rūpimus klausimus.

Paminėjau man labiausiai įstrigusius stažuotės momentus, tačiau tuo pačiu pasitikrinau, kad Lietuvos mokyklose turime be galo daug gerų ir kūrybingų mokytojų, bendruomeniškų bei žmogiškas vertybes diegiančių mokyklų. Pritarčiau Vallaskoli mokyklos vadovo minčiai, kad mokytojo prestižas yra netinkama viešųjų ryšių sistema bei negebėjimas tinkamai vertinti savo darbą. Kviečiu kiekvieną kolegą mokytoją rasti savo stiprybę ir garsiai apie ją papasakoti.