Mokyklinis apibrėžimas byloja, kad Baltijos kelias – 1989 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio ir Latvijos bei Estijos liaudies frontų surengta akcija Ribentropo- Molotovo paktui pasmerkti. Skaičių kalba buvo 650 km. gyva, apie 2 mln. susikibusių žmonių grandinė sujungusi Rygą, Vilnių ir Taliną – masinis trijų tautų protestas prieš Maskvos valdžią, demonstruojantis pasauliui, kad Baltijos šalys per 50 metų prisitaikė, bet niekada nesusitaikė su sovietine okupacija. Tuometiniam Sovietų Sąjungos vadovui Michailui Gorbačiovui bandant sujungti socializmą su demokratija, pučiant vadinamosios ,,perestroikos“ vėjams, laisvėjant spaudai žmonių masės pamatė, kad sovietinė praeitis – baisi ir nebenorėjo gyventi pagerintoje imperijoje.
Vadinamoji X (gimusi 1964-1983 m.) ir ankstesnės kartos galbūt mena 1989 -ųjų socialinio gyvenimo dienoraštį – korteles pagal kurias, pavyzdžiui suaugęs asmuo per mėnesį galėjo įsigyti ne daugiau 2 kg. cukraus, nekalbant apie buitinių bei kitų prekių deficitą, jo skirstymo sistemą.
Lietuva kaip ir ankstesnių kataklizmų metais siekė vakarietiško raidos kelio, pirmoji iš SSRS paskelbdama Nepriklausomybę, o vėliau buvo metas kada rusai solidarizavosi su mumis dėl nuo sovietinės kariuomenės nukentėjusių žmonių. 1991 m. sausio 13 d. rytą Maskvoje, prie Lietuvos atstovybės stovėjo moteris su maža mergaite ir plakatu ,,Litva prosti nas…“. Vėliau pučo metu komunistams bandant įvykdyti perversmą Maskvoje, moterys avinčios aukštakulniais lipo per barikadas ginti Rusijos parlamento ir prezidento Boriso Jelcino. Šauksmai Maskvos gatvėse ,,Rusija, Jelcinas, laisvė“, reiškė, kad SSRS praktiškai nebėra. Demokratinis pasaulis lengviau atsikvėpė – su sovietinės imperijos žlugimu buvo siejama šaltojo karo pabaiga, o RF prezidentas B. Jelcinas buvo paskelbęs, kad Rusijos raketos nebėra nutaikytos į Vakarų Europos miestus.
Naudodamasi situacija, pasiekusi tarptautinį pripažinimą Lietuvos Respublika ėjo savo pasirinktu keliu, siekė ekonominio, politinio saugumo garantijų. 1994 m. LR Prezidentas Algirdas Brazauskas siunčia laišką NATO generaliniam sekretoriui dėl stojimo į gynybinę sąjungą, vėliau prasideda derybos dėl narystės Europos Sąjungoje. Praėjo dešimtmetis, kol JAV Prezidentas Džordžas Bušas Vilniaus aikštėje, miestui ir pasauliui tarė istorinius žodžius ,,Tie kurie pasirinktų Lietuvą savo priešu, taptų ir Jungtinių Amerikos Valstijų priešu“. Nuo tų pačių, 2004 metų įstojus į ES prasideda finansinės injekcijos, sparti įvairių Lietuvos ūkio šakų modernizacija, legali darbo rinka Vakarų Europoje. Kartu su modernizacija Europos Sąjungoje vyksta ne tik įrenginių, technologijų, bet ir mentaliteto keitimas, užkirstas kelias narių valstybių karams, atvertas kelias įvairiapusiam bendradarbiavimui. Per 35 metus simbolinis Baltijos kelias, tarsi tiltas tarp seno ir naujo, atvedė Lietuvos piliečius į šiandieninį, modernų gyvenimą su didžiulėmis ekonominėmis, socialinėmis, laisvalaikio pasirinkimo galimybėmis. Iš kitos pusės – iššūkiai pakeisti dalies visuomenės požiūrį į savo šalį, bendruomenę bei kardinaliai kitoks politinis peizažas šiandieninėse kaimyninėse rytų valstybėse.
Arūnas Mikalauskas
Istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojas