Jungiama Trispalvės Lietuvos istorija prabyla įvairiuose švietimo, kultūros įstaigose. Atrodo siekiama atskleisti tautiškumą, rasti ryšius ir sprendimus susietus su Lietuvos istorija, įžymiais žmonėmis, filmais apie laisvę ir nepriklausomybę, patriotinėmis dainomis, valstybinėmis šventėmis, tradicijomis, nacionaline simbolika.
Per šiuolaikinius instrumentus, su stimuliuojančia aplinka tai gali būti dovana mums, kaip pozityvo šaltinis matant, jog yra neabejinga valstybingumui visuomenės dalis, reikalinga moderniai Lietuvai, prisidedanti prie visuotinės gerovės. Tačiau iš kitos pusės sakoma, kad apie šimtą metų tęsiasi gyvoji istorija, o su trečiąja karta ji miršta, tad švietimo barų specialistų tikslas- ją gaivinti ir priminti. Kaip žinia, prieš 106 metus valstybės atkūrimą skelbė ir gynė iš įvairių kaimų ir miestelių kilę Lietuvos žmonės su nepaprastai stipriu idėjiniu užtaisu. Turbūt dažnas sutiks, jog iš šiandieninio ,,šokoladinio“ gyvenimo gana sudėtinga išgyventi tuometinius vaizdinius bei naratyvus, bet jei to nedarysime, to niekada ir nebus.
Prieššventinę savaitę Endriejavo pagrindinėje mokykloje edukacinės erdvės, aplinka dekoruotos tautine simbolika, vyresnių klasių mokiniams primintas valstybės atkūrimo gimtadienis, jo reikšmė, vyko sporto rungčių turnyrai. Mokyklos bendruomenėje muzikos mokytojos metodininkės Aidos Košaitienės iniciatyva išsigrynino idėja – Vasario 16 dienos proga realizuoti Nepriklausomybės žygius. Pasirinkti trys – 2,5 km. iki Kapstato ežero, 8,5 km. aplink jį ir 15 km. ilgio iki Ablingos memiorialo kelionių pėsčiomis maršrutai. Po mišių Šv. Apaštalo Andriejaus bažnyčioje, aprangos kode bei rankose dominuojant geltonai, žaliai, raudonai spalvoms, darnioje kolonoje eina įvairaus amžiaus mokiniai, dalis tėvų, mokytojai, administracijos darbuotojai bei kiti, neabejingi valstybingumui, žmonės.
Kaip žinia, neformali bendrojo ugdymo programa – platesnė bei gali būti svarbesnė nei egzaminų programa…
Arūnas Mikalauskas
istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojas