Kaip žinia, dvidešimtas amžius turėjo būti geresnis, o dvidešimt pirmasis vis dar turi šansą… Kad tai, kas įvyko niekada nepasikartotų, nebūtų karo ir blogio, sveiku protu nesuvokiamų žudynių pradedant Gargždais ir baigiant Paneriais Lietuvoje bei kitose vietose. Begaliniai klausimai – iš kokių šaknų kilo siaubinga tragedija, vis dar kaip skaudanti šviežia žaizda, kurią minime su liudininkais ir kuri liks ilgam žmonijos istorijoje ypatinga; kodėl blogis, tapo toks greitas, o gėris nerangus… Kaip žinia, tarp gėrio ir blogio pasaulyje žmogus renkasi, tačiau niekas jam neuždėjo prievolės kankinti, naikinti kitą žmogų. Iš Senojo Testamento žinoma, kad kiekvienas žmogus yra atskiras, nepakartojamas pasaulis ir jo sunaikinimas – viso to pasaulio sunaikinimas. Iš kitos pusės, žinoma svarbiausia judaizmo religijos vertybė – žmogaus gyvenimas, tad kas išgelbėja vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį. Lietuvoje Holokausto metu išskiriama didelė poliarizacija – iš vienos pusės sekuliariai daug prisidedančių prie žydų tautybės bendrapiliečių persekiojimo įvairiomis formomis, iš kitos – tie, kas įvairiais būdais, paklausę širdies balso ar inspiruoti kitų motyvų, gelbėja, be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog dauguma žmonių buvo sunaikinta per keletą mėnesių ir netoli jų namų.
Šiais metais minime 80 metų nuo Vilniaus geto sunaikinimo, įvykusio 1943 m. rugsėjo 23 dieną. Artėjant šiai datai Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti Lietuvos bendrojo ugdymo įstaigas, Tolerancijos ugdymo centrus ir visas švietimo institucijas kvietė organizuoti šios datos paminėjimus ir dalyvauti pilietinėje iniciatyvoje „Atminties kelias“. Šia iniciatyva siekiama aplankyti masines žydų žūties vietas, nueiti pėsčiomis kelią (ar dalį to kelio), kuriuo į mirtį buvo varomi nekalti žmonės. Tokių vietų Lietuvoje yra daugiau nei 200.
Minėta komisija šios dienos paminėjimus mokyklų bendruomenėms inicijuoja jau dvidešimt metų. Šia iniciatyva siekiama, kad Lietuvos visuomenė žinotų apie Lietuvoje gyvenusią gausią žydų bendruomenę (iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje gyveno apie 215.000 – 220.000 žydų) ir suvoktų Holokaustą mastą tiek Lietuvoje, tiek nacių okupuotoje Europoje Antrojo pasaulinio karo metu. Svarbu, kad mokiniai suvoktų, jog masinis žydų žudymas nėra vien Paneriai, Kauno IX fortas – masinių žudynių vietų Lietuvoje yra daug.
Kartu su dalimi vyresnių mokinių norėjosi pagerbti sunaikintus artimiausių miestelių žydų tautybės žmones, priminti jų istorijas, parodyti , kad masinės kapavietės supa artimiausius miestus ir miestelius.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro generalinis direktorius, istorikas dr. Arūnas Bubnys savo 20 metų darbe pavadinimu ,,Holokaustas Lietuvos provincijoje 1941 metais, V. 2021. p. 177 rašo, kad pirmosiomis karo dienomis Endriejave iš viso buvo suimta 15-20 sovietinių aktyvistų ir 37-38 miestelio žydai. Visi jie buvo išsiųsti į Kretingą. Po keleto savaičių 11 komunistų grįžo namo, o likusieji keturi ir visi žydai buvo sušaudyti.
Laikas bėga , skuba, neša metus , tačiau yra atmintis kuri liudija krašto istorijos įvykius, šviežias, ypatingas žaizdas…
Arūnas Mikalauskas
Endriejavo pagrindinės mokyklos
istorijos ir pilietiškumo pagrindų
mokytojas